- čiulčėkas
- čiulčė̃kas sm. (2) kas susivėlęs, vatulas: Et, netikus tu verpėja: visas vilnas išvarei čiulčė̃kais Slk. | Tavo arklys, matyt, be dantų, žiūrėk, kiek jo pridirbta iš šieno čiulčė̃kų Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
čiulčėkas
Look at other dictionaries:
čilčiokas — čilčiõkas sm. (2) 1. žr. čiulčėkas: Susivėlė į čilčiokùs pakulos, negaliu nė ištaisyt Yl. ^ Čilčiõkas kišenę praėdė (?) Kl. 2. žr. čiulčiokai: Neduokit arkliams miežinių pelų, arkliai įgaus čilčiõką Grg. 3. prk. apie aukštą liekną žmogų: Toks … Dictionary of the Lithuanian Language
čiulpikas — 1 čiulpìkas sm. (2) 1. žindukas: Vaikas čiulpìką iš gerklės išmetė Ds. Gal mažas, čiulpìko nori, kad verki? Ds. Paduosi čiulpìką, ir nustos rėkęs Paį. 2. arklio nesukramtytas ėdesio kąsnis, čiulčėkas: Jau senas arklys, čiulpikùs dirba… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiulškinas — čiul̃škinas sm. (3b) žr. čiulčėkas: Dėl kiaurų dantų arklys leida už lūpų pašaro kleckus, arba čiul̃škinus Žeml … Dictionary of the Lithuanian Language
